Bulves reikia sodinti į gerai paruoštą dirvą, maždaug 10-15 cm gylyje, paliekant apie 30 cm tarp kiekvienos bulvės ir 70-90 cm tarp eilių. Tai padės bulvėms gauti pakankamai vietos ir maistingųjų medžiagų.

Bulvės dažniausiai sodinamos pavasarį, kai dirvos temperatūra pasiekia apie 7-10 °C. Tai paprastai būna balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje atsižvelgiant į klimatą.

Svarbu naudoti sveiką, sertifikuotą sėklą, vykdyti sėjomainą, ir reguliariai tikrinti bulvių lauką dėl kenkėjų ar ligų. Patariama naudoti biologines priemones ir fungicidus reikalui esant.

Bulvės subręsta per 70-120 dienų, priklausomai nuo veislės. Ankstyvosios bulvės bręsta greičiau, o vėlyvosios užtrunka ilgiau.

Dirvą reikia gerai išpurenti, pašalinti piktžoles ir pagerinti ją kompostu ar trąšomis. Svarbu, kad dirva būtų lengva, gerai drenuojama, ir ne per rūgšti.

Svarbu rinktis sertifikuotas sėklines bulves. Lietuvoje populiariausios veislės yra Solist, Agila, Melody, Acoustic, Gala.

Bulvėms reikia reguliaraus laistymo, ypač dygimo ir gumbų formavimosi metu. Svarbu, kad dirva būtų drėgna, bet ne per daug permirkusi. Sausros metu laistykite kas 3-4 dienas.

Bulves reikia kasti, kai jų lapai nukegelsta ir nunyksta. Ankstyvosios bulvės gali būti kasamos birželio-liepos mėnesiais, o vėlyvesnės veislės – rugsėjį ar spalį.

Nukastos bulvės turi būti laikomos vėsioje, tamsioje vietoje, kur temperatūra yra apie 4-8 °C. Svarbu, kad laikymo vieta būtų gerai vėdinama, kad bulvės nesupūtų.

Dažniausios klaidos – netinkama dirvos paruošimas, per arti pasodintos bulvės, nepakankamas laistymas arba per daug trąšų naudojimas. Svarbu laikytis rekomendacijų ir stebėti augalus viso augimo metu.

Yra kelios pagrindinės technologijos: tradicinė vagų sistema, mulčiavimas, bulvių auginimas po plėvele ir hidroponika. Kiekviena technologija turi savų privalumų, priklausomai nuo klimato, dirvožemio ir ūkininko tikslų.

Bulvių sėjomaina turi būti atliekama kas 4-5 metus. Tai reiškia, kad po bulvių tame pačiame lauke reikia auginti kitus augalus, tokius kaip ankštiniai, grūdiniai augalai ar rapsai, kad sumažėtų dirvožemio išsekimas ir ligų rizika.

Veislė turi atitikti auginimo tikslus: valgomosios bulvės, traškučių ar krakmolo gamyba. Populiarios pramoninės veislės Lietuvoje yra 'Linus', 'Lady Jane', 'Alegria' dėl jų derlingumo, formos ir kokybės savybių.

Optimalų derlių lemia aukštos kokybės sėkla, tinkama sėjomaina, laiku atliekami agrotechniniai darbai (tręšimas, purškimas) ir reguliari augalų būklės stebėsena.

Bulvėms reikia azoto, fosforo ir kalio. Dažniausiai naudojami kompleksiniai NPK trąšų mišiniai (pvz., 10-10-20). Taip pat naudinga pridėti organinių trąšų, tokių kaip kompostas ar mėšlas.

Pagrindiniai kovos su ligomis metodai – sėjomaina, sertifikuotos sėklos naudojimas, tinkamas laistymo ir tręšimo režimas, bei cheminiai fungicidai, skirti kovoti su maru ir kitomis grybelinėmis ligomis.

Lašelinis laistymas yra vienas iš efektyviausių būdų vandens taupymui ir tolygiam drėgmės paskirstymui. Taip pat dažnai naudojami purkštuvai ir automatinės laistymo sistemos, kurios reguliuoja vandens kiekį pagal drėgmės jutiklius.

Sodinimo norma priklauso nuo bulvių veislės ir gumbų dydžio. Paprastai rekomenduojama 2,5-3,5 tonos sėklinių bulvių vienam hektarui. Dideli gumbai sodinami rečiau, o mažesni – tankiau. Vidutiniškai iš vieno hektaro turėtų būti nukasta apie 40t maistinių bulvių.

Nematodai yra pavojingi kenkėjai, sukeliantys bulvių derliaus sumažėjimą. Kovoti su jais padeda sėjomaina, nematodams atsparių veislių pasirinkimas ir biologinių priemonių naudojimas.

Sandėliuojant bulves svarbu išlaikyti 4-8 °C temperatūrą, 85-95% santykinį drėgnumą ir gerą ventiliaciją. Prieš sandėliavimą bulvės turi būti tinkamai išdžiovintos, kad nesupūtų laikymo metu.

Bulvių augintojai Lietuvoje gali gauti įvairias paramos formas iš valstybės ir Europos Sąjungos. Štai kelios pagrindinės paramos schemos: Tiesioginės išmokos Tai kasmetinės išmokos, skiriamos ūkininkams už deklaruotus žemės plotus. Bulvių augintojai, kaip ir kiti ūkininkai, gali gauti tiesiogines išmokas, kurios priklauso nuo auginamo ploto ir kitų sąlygų. Paramos programos jauniesiems ūkininkams Jauniems ūkininkams, norintiems pradėti ar plėsti bulvių auginimo verslą, skiriama finansinė parama pagal Lietuvos kaimo plėtros programą. Tai gali apimti dotacijas ūkio steigimui ir modernizavimui. Investicijos į ūkių modernizavimą ES finansuojamos programos skiria lėšas ūkininkams, kurie nori modernizuoti savo ūkį, pavyzdžiui, įsigyti naujos technikos, įdiegti pažangias laistymo sistemas ar modernizuoti bulvių saugyklas. Ekologinių ūkių parama Ūkininkai, kurie pereina prie ekologinio bulvių auginimo, gali gauti paramą už ekologiškų metodų taikymą. Tai apima žemės ūkio praktikas, kurios nenaudoja sintetinių pesticidų ir trąšų. Konsultacijos ir techninė pagalba Valstybė teikia nemokamas arba subsidijuojamas konsultacijas dėl efektyvių bulvių auginimo technologijų, kenkėjų kontrolės, trąšų naudojimo ir kitų su ūkininkavimu susijusių klausimų. Paramos programos stichinių nelaimių atveju Ūkininkai, patyrę nuostolių dėl stichinių nelaimių, tokių kaip sausros, potvyniai ar šalnos, gali kreiptis dėl kompensacijų ar kitų finansinių priemonių, kurios padėtų atkurti derlių.