Visos daržovės gerai auga struktūrineje juodžemio dirvoje, tačiau tokių idealių dirvų yra nedaug. Igainiui dirvas bulvėms ir kitoms daržovėms dažniausiai reikia gausiai tręšti organinėmis ir mineralinėmis trąšomis.
Mėšlas
Geriausia organinė trąša - gyvulių mėšlas. Jo kokybė priklauso nuo gyvulių rūšies.
Vienkartinė mėšlo norma turetų būti ne didesnė kaip 20-30 kg kvadratiniam metrui. Šviežio mėšlo negalima aparti ar apkasti, nes į storą vientisą jo sluoksnį nepatenka oras, todėl jis ima pelyti, o ne pūti.
Durpės
Dirvos struktūrai pagerinti vartojamos durpės. Aukštapelkių (kraikinės) durpės būna rūgščios reakcijos (iki 2,6 - 3,2 pH). Bulvėms tinkamiausia terpė yra 5,5 - 7,0 pH, nors bulvės gali augti rūkštesnėje terpėje net iki 4,5 pH. Visos kitos daržovės geriausiai auga, kai dirvos rūkštingumas 6,5 - 7,0 pH, t.y. ji beveik arba visai neutrali. Rūgščios aukstapelkių durpės kalkinamos kreida, kalkėmis ar net sijotomis silikatinių plytų nuobiromis. 1 m2 durpių reikia 5 - 7 kg statybinės kreidos, 1 - 2 kg gesintų kalkių miltų. Durpės gerai sumaišomos su kalkinėmis medžiagomis, mišinys sudrėkinamas vandeniu tiek, kad suspaustas nesubyrėtų. Sausas durpes galima barstyti tik rudenį ir tik plonu sluoksniu, kad per žiemą jos prisigertų vandens. Žemapelkių (juodų) durpių galima ir nekalkinti, bet, jeigu jos sausos, būtinai sudrėkinamos.
Dirvos gerinimui į 1 m2 galima išberti 30-40 kg durpių. Išberus iš karto per didelį kiekį durpių, ypač jeigu jos per mažai sudrėkintos ir nesumaišytos su žemėmis, dirvoje sumažėja drėgmės, todėl augalai blogiau auga.
Mineralinės trąšos
Mineralinėse trąšose būna tik svarbiausių augalams būtinų maisto medžiagų: azoto, fosforo, kalio, magnio. Trąšų pramonė gamina ir mišriąsias tam tikru santykiu sumaišytas trąšas. Tokių mišinių galima nusipirkti ūkinių prekių parduotuvėse. Trąšų santykinis kiekis būna nurodytas ant maišelių.
Azoto trąšos: amonio salietra (34 - 35% azoto), amonio sulfatas (20 - 21% azoto), kalio salietra (13-14% azoto ir 39% kalio), karbamidas (apie 46% azoto).
Fosforo trąšos: miltinis (apie 19% fosforo), granuliuotas (apie 19,5% fosforo), dvigubas (45-50% fosioro) superfosfatas.
Kalio trąšos: kalio chloridas (apie 40% kalio), kalio sulfatas (46 - 50% kalio), kalimagnezija (apie 18% kalio ir 8 - 10% magnio).
Mišriosios trąšos gaunamos maišant įvairiapusiško veikimo trąšas ir skiriasi pagal tai, kuriems augalams jos skirtos. Mišriųjų trąšų žymėjimas ant taros 10:20:10 reiškia, kad mišrioji tokios sudėties trąša turi 10% azoto (N), 20% fosforo (P205) ir 10% kalio (K20).
Mišriosiose trąšose esančios svarbiausios maisto medžiagos gerai prieinamos augalams, todėl jas patogu vartoti.
Nitrofoska. Joje yra 10 - 17% azoto, 10 - 17% fosforo, 11-17% kalio.
Kristalinas - 21% azoto, 16% fosforo, 20% kalio.
Tręšimas mineralinėmis medžiagomis. Pirmiausia iš anksto apskaičiuojama, kiek ir kokių organinių ar mineralinių trąšų reikės auginamoms kultūroms, ir laiku jomis pasirūpinama. Visada nurodoma, kiek mineralinėse trąšose yra veiklios medžiagos, todėl tręšiant reikia į tai atsižvelgti.
Mineralinės trąšas, kurios nurodytos veiklia medžiaga (grynas elementas), atitinka:
1 kg K= 1,2 kg K20
1 kg K,0=0,83 kg K
1 kg P=2,3 kg P205
1 kg P205=0,44 kg P
1 kg Ca= 1,4 kg CaO
1 kg CaO =0,72 kg Ca
1 kg N=3,6 - 4 kg amonio salietros, 2,2 kg karbamido, 4,8 kg amonio sulfato,
1 kg P= 11,8 kg superfosfato,
1 kg K=2,5 kg 40% kalio druskos, 2,4 kg kalio sulfato.
Kai trūksta magnio, augalai blogiau ir ilgiau žydi. Todėl žydinčius augalus, ypač gėles, reikia tręšti magnio turinčiomis trąšomis arba laistyti magnio sulfato tirpalu (1 valgomas šaukstas kibirui vandens). Magnis nelaikomas mikroelementu, nes jo reikia daugiau.
Mineralinių trąšų normos pateikiamos masės matais, todėl reikia apyktikriai žinoti jų masę.
Comments